Šiandien perskaičiau fantastišką Rokiškio analizę. Kadangi esu jaunas (dar nesustabarėjęs) IT sferos atstovas, norėčiau ir aš peržvelgti siūlytus terminus. Pabandysiu pasiūlyti savus ir paaiškinti kodėl naujieji terminai pritapo arba buvo atmesti.
[table id=3 /]
Padėtis tikrai nėra tokia apverktina. Daug pasiūlymų prigijo ir yra vartojami, bent jau akademinėje bendruomenėje arba (blogiausiu atveju) programinės įrangos kūrėjų. O tai yra gerai. Jaunimas mokosi ir girdi. Gal ir patys pradės vartoti.
Gaila, kad labai didelė dalis terminų buvo atmesti beveik iškart arba išjuokti IT piliečių. O priežastys yra labai paprastos. Pirmas dalykas – labai didelis lituanistų nekompetentingumas. Ar nevertėtų gerai išstudijuoti srities arba bent tartis su bendruomene ar jos atstovais prieš brukant terminus? Nes siūlyti termino pakeitimą, kai nėra gerai žinoma net ką terminas reiškia… pasikartosiu, nekompetentingumas. Antras dalykas – daugiau pasiūlymas. Naujasis terminas turėtų būti paprastesnis už senąjį arba bent jau tiksliai atitikti jo reikšmę (porto ir steko pavyzdžiai). Trečias dalykas – priklausomybė nuo programinės įrangos kūrėjų. Labai daug terminų yra paprasčiausi angliški žodžiai ar pavadinimai, paimti “tiesiai nuo” programinės įrangos. Derėtų atsižvelgti ir į tai.
Žodį “tvarkyklė” naudoju ir jis visai patinka man 🙂 Bet daug kas nesupranta kas tai ir tenka išversti į draiverius…
Pritariu, man jis taip pat patinka. Skamba maloniau nei draiveris ir reikšmę maždaug atitinka.
Viskas šiaip jau atrodo realistiškai pas jus, nuokrypiai kaip jaunesnės kartos atstovui (pvz., nežinomas “vinčesteris”) – natūralūs.
Tik vienas dalykas – su tais draiveriais, tvarkyklėmis, interfeisais ir pan. specialistų terminais leiskite man suabejoti tamsta ir spėti, kad šiuos žodžius vartojate, kaip IT vartotojas, bet ne kaip specialistas.
Tiesiog tamsta davėte visiškai neteisingą “hosto” apibrėžimą, kas verčia abejoti tų specifinių, specialistams aktualių terminų vartojimu.
Nepriimkit to, kaip kokio nors užvažiavimo, paprasčiausiai kai kurie terminai turi labai specifinį prasmingumą, pvz., interfeisas ar draiveris programuotojui reiškia visiškai kitus dalykus, nei galutiniam kompiuterio naudotojui.
Specialistu savęs ir nevadinu, neturiu jokio popierėlio, kuris man tai leistų 🙂
O dėl hosto, tai tikrai dėkui, buvo vėlus vakaras…
O kas liečia specifiškumą… visko juk neapibėgsi, o kiekvienas žiūri iš savo varpinės, kokios kalbininkės paklausus kas yra draiveris, sulauktume atsakymo “vairuotojas”.
Tarp kitko šitą pasiūlymą – “draiverį” keisti į “vairuotoją” kadaise esu girdėjęs. Vienas iš tų atvejų, kai kalbinė kalbainių nekompetencija iššoka, kaip velniukas iš dėžutės. Nors šiaip vairuotojo prasme, kiek žinau, “draiveris” kadaise būdavo Lietuvoje pavartojamas, bet labai senais laikais.
Kažkoks panašus pakaitalas buvo siūlomas vietoj žodžio “skriptas” – berods “rašmenimis” siūlė keisti ar tai kažkuo panašiu.
Beje, IT srityje popierėliai nieko nereiškia, jei apie išsilavinimą. Visiškas nulis koreliacijos su žiniomis.
Aš labai atsiprašau. Tikrai labai labai. Bet IT terminus kalbininkams siūlo IT specialistai. Pasižiūrėkite, kieno autorystės žodynai. Problema turbūt dėl to, kad tarp pačių IT specialistų anaiptol nėra sutarimo ir pilna asmeninių bei profesinių įtampų, o terminas – autorinės fantazijos produktas. Lituanistai teoriškai turi pasitikėti, ką siūlo specialistas (o kas jiems lieka?) ir tik tikrina terminą kalbos požiūriu. Todėl nekarkite visko ant lituanistų nekompetencijos, šalia jos reiktų būtinai paminėti ir pačius terminus siūlančius IT specialistus.
Maumai, tu vaikštai ir kartoji tą pačią maldą – “VLKK nekalta, ji tik nusprendžia, o už sprendimus kalti kiti” 🙂
Sprendimus priimanti organizacija turi prisiimti visą atsakomybę už savo sprendimus, užtikrindama tų sprendimų teisingumą.
Priešingu atveju gaunasi nekompetencija, bardakas, nesąmoningi sprendimai ir kaltės vertimas kitiems. Tą ir matome VLKK atveju – atsakomybės neturi, o sprendimus priimdinėja.