Kiek iš Jūsų bent kartą per savaitę apsiperka Maximoje? Kiek iš Jūsų po to jaučiasi labiau pavargę nei po visos dienos darbe, universitete ar mokykloje? Aš esu iš tų, kurie nežino ko norės rytoj ir todėl apsipirkt keliauja beveik kasdien. Ir kiekvienas toks žygis mane sendina morališkai. Kažkada kažkur jau rašiau apie akcijas-atrakcijas ir geltonų etikečių poveikį lietuviškam mentalitetui, bet šį kartą tikrai ne apie tai. Šį kartą apie ryšį tarp galvojimo ir darymo. Dažnai susidaro toks įspūdis, kad žmonės eina apsipirkt visiškai nežinodami ko nori ar ko jiems reikia. Tokiu atveju jiems lieka vienintelė išeitis – pasiimti griozdišką vežimėlį, įsidėti į jį akcijų laikraštuką ir plavinėti pačiais siauriausiais takais tarp lentynų su tusčiais vežimėliais. Arba sustoti vienoje vietoje ir porą minučių rinktis grietinę. Ar tie žmonės vakar gimė? Ar ryte atsibudę jie nusprendė, kad “nuo šiandien gyvensiu kitaip – išsirinksiu naują grietinę”? Nėra tas krepšelis toks sunkus, rankos juk nenukris, vistiek nieko nepirksit. Gal truputį karščiuojuosi ir perdedu, nes ir pats dažnai nežinau ko noriu, tačiau nepaisant laivų vaiduoklių, yra dar vienas dalykas, kurio negaliu pakęsti. Greito aptarnavimo kasos. Ar žmonės nebežino ką reiškia “5 prekės”? Ir ką su tokiais žmonėmis daryti? Retas iš jų atkreipia dėmesį į taktišką pastebėjimą apie jų turimų prekių skaičių. Dažnas atšauna, kad “kitos eilės labai ilgos ir labai lėtai juda, negi man dabar pereit į kitą eilę?”. Na taip, juk tame ir esmė. Arba “pas mane tik viena prekių rūšis”. Nuo kada 200 butelių mineralinio vandens yra viena prekė? Ir kodėl kasininkės bijo paprašyti tų žmonių pereiti į kitą kasą? Ir kas labiausiai stebina, kad tokius dalykus matau tik Maximoje. Kartais užsuku į IKI ir ten tokių dalykų tikrai nebūna. Tikriausiai todėl, kad ten nėra greito aptarnavimo kasos, o vežimėliai nukišti į tokį užkaborį, kad juos imtų tik tie, kuriems jų tikrai reikia 🙂
Pasipergyvenau 🙂 atsiprašau tų, kurie gaišo laiką skaitant 🙂
na šiaip dėl tų tarkime 200 buteliukų nėra čia ko parintis, jei jie vienos rūšies. Juk užtenka vieną buteliuką perbraukti ir kitus suskaičiavus įmušti. Tai sakyčiau kad čia viena prekė 😛
bet kiek laiko užtrunka kol suskaičiuoja tuos butelius… o aš stoviu su kramtomos gumos pakeliu ir planuoju žudytis 😀
IKI irgi visokių „pokštų“ būna. Štai, aną kartą IKI pirkau pakelį XXX. Prieš mane stovėjo keista šeimynėlė su daug prekių. Ne paslaptis, jog IKI kasų takeliai žymiai trumpesni nei Maxima. Už manęs į eilę atsistojo sena (bet ne pensijinio amžiaus) moteriškė ir pradėjo švelniai mane STUMTI su savo vežimėliu, kuris ten tilpdamas visą takelį užstotų. 😀 Kai pagaliau prisistūmė, iki galėtų pasiekti takelį, pradėjo kraut prekes ir visiškai nusispjovus į tą prekių skirtuką prikrovė pilną takelį ir gavosi, jog aš savo XXX pakelį turėjau paduot iš rankų. Nebūčiau buvęs labai blogos nuotaikos, tai tikrai būčiau moralą atrašęs kokį, bet vis tiek – savitarpio supratimo čia nulis.