…bet jis manęs neklauso.
Prieš savaitę bandžiau atsisakyti Facebook. Dėliojau visus už ir prieš, tiksliau visus už, nes prieš nelabai buvo. Apgalvojęs viską, supratau, kad realios naudos iš Facebook nėra arba aš nepastebiu. Anksčiau jau teko girdėti gandus, kad Facebook sukuriamas visam gyvenimui ir anketos ištrinti neįmanoma. Įsitikinęs, kad tai tiesa, sugalvojau paimti ir paprasčiausiai sunaikinti visus duomenis apie save: nuotraukos, kontaktai, mėgstami puslapiai ir t.t. Deaktyvavau anketą ir į paštą atkeliavo laiškelis, jog mano anketa deaktyvuojama, tačiau ji ir vėl bus aktyvuota vos prisijungsiu prie Facebook.
Realiai mano anketa niekuo nepasikeitė – draugai vis dar gali kviesti mane į renginius, rašyti man žinutes ir baksnoti 🙂 skirtumas tik toks, kad dėl visų šių įvykių negaunu perspėjimų į paštą. Negaudavau jų ir prieš deaktyvaciją.
Šiuo metu beveik kiekvienas save gerbiantis puslapis turi prisijungimą Facebook pagalba. Ir aš juo naudojuosi. Patogu – porą paspaudimų ir viskas veikia, jokių slaptažodžių ir laiškų. Taigi, pakako man vieną kartą prisijungt prie vienos iš svetainių ir pašte radau laiškelį:
O pasakos moralas – vaikai, nesikurkit Facebook anketų, nes neatsikratysit 🙂 nors radau vieną iš Facebook pliusų – universalūs prisijungimai – fantastiškas dalykas.
Jei dar neradai, kaip atsikratyti – http://kazlauskas.me/2011/03/18/snukiu-sarasas/