Visi SEO specialistai buvo išsiųsti viena valtimi į negyvenamą salą, o jų vietą užėmė nauja savamokslių karta – socialinių tinklų specialistai. Dabar kiekvienas save gerbiantis web developer’is prie savo gebėjimų yra prisirašęs “integracija su socialiniais tinklais” ar panašiai skambančių dalykų.
Kas pirmieji puola stačia galva į tokias naujoves? Ypač, jei jos daug nekainuoja. Žinoma, kad lietuvių verslininkai. Tikėdamiesi stebuklų, neįtikėtinų pardavimų padidėjimo bei nemokamos reklamos “iš lūpų į lūpas” jie meta pinigus į kažką, kas realiai nekainuoja. Juk čia socialiniai tinklai. Taip ten viskas ir veikia. Bent jau gražiuose tinklapių kūrėjų pažaduose. Tačiau realybė (toli gražu) kitokia.
Nesu nei verslininkas, nei “social marketing analyst/manager/officer” (kad ir kaip tie žmonės besivadintų), tačiau jau kuris laikas pastebiu, kad lietuviškasis biznis ne viską supranta apie socialinius tinklus ir jų panaudojimą. Esu eilinis internautas ir puikiai žinau ką toj velnio mašinoj noriu matyti. Noriu akcijų ir dovanų. Ir gerai būtų, kad man tai nieko nekainuotų. Todėl noriu pasidalinti savo patirtimi ir asmeniniais pastebėjimais, ketinantiems savo produktą, paslaugą ar svetainę surišti su socialiniais produktais, paslaugomis ar svetainėmis.
Facebook
Pamirškit tokius dalykus kaip “Like”, ypač apie tokių dalykų pirkimą. Šios juodosios technologijos trumpam pritrauks keletą tūkstančių žmonių, kurie “mėgsta” Jūsų puslapį. Ir viskas. Amžiams užsitrauksite negarbę ir gėdą. O Jūsų puslapis bus užmirštas maždaug po 20 minučių. O ir pats “mėgstamumas” jau senai prarado savo vertę, kadangi statistinis lietuvis “mėgsta” apie 800000 puslapių. Drąsiai galiu vadinti paskutiniu kvailiu tą, kuris tiki, kad turėdamas 10000 gerbėjų yra daug populiaresnis už tą, kuris turi 2000.
Čia suveikia kokybės ir ryšio išlaikymo faktorius. Svetainė turi nuolat bendrauti su žmonėmis. Kartais pasiūlyti akciją, konkursą, nuolaidą ar paprasčiausiai palinkėti gero savaitgalio. Atrodytų, kad tai elementarus dalykas, tačiau 99% Facebook svetainių miršta tik sukurtos. Ir nenaudokit Facebook kaip vienintelio savo puslapio internete. Būkit mieli ir paaukokit 50Lt kasmet normaliam domenui ir dar keletos šimtų paprasčiausios svetainės sukūrimui. Patikėkit, nebeįmanoma pulti žemiau, jei ieškant informacijos apie Jus, pirmoji nuoroda paieškos rezultatuose bus į Facebook. Facebook’as Jums reikalingas vieninteliam tikslui – bendravimui su savo potencialiais klientais. Ir tik tuo atveju, jei siūlote kasdienio vartojimo prekes ar paslaugas: maistas, gėrimai, klubai, knygos ir panašūs dalykai. Nesakau, kad jei prekiaujate kažkuo rimčiau, nenaudokite Facebook, tačiau derėtų nepamiršti koks kontingentas ten sėdi – moksleiviai, studentai ir bedarbiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl naudojimasis Facebook yra daug naudingesnis knygynui, nei knygų lentynas gaminančiai įmonei.
Noriu pateikti keletą Facebook naudojimo pavyzdžių. Gerai. Blogai. Gerai. Blogai. Gerai.
Twitter
Lietuvoje pakankamai nepopuliarus dalykas ir tai yra labai didelis šio tinklo privalumas. Lietuviška twitter publika labai nedidelė, tačiau ypatinga – ten renkasi pakankamai raštingi, išprusę ir žingeidūs žmonės: tinklaraštininkai, žurnalistai ir kiti klaviatūros mylėtojai. Ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl Jums reikia naudotis twitter. Tenka būti realistais ir pripažinti, kad būtent šie žmonės daro milžinišką įtaką lietuviškam internetui. Jie išbando praktiškai viską kas papuola po ranka, rašo tinklaraščius, “čiulba” ir rekomenduoja (kitais žodžiai, nemokamai reklamuoja) tai ką patys išbandė. Vienas geras tinklaraščio įrašas yra daug kartų geriau nei pusę metų besisukanti reklama kažkur one.lt facebook’e. Dėl savo paprastumo twitter yra fantastiškai lankstus ir turi daugybę pritaikymo galimybių: kasdienis naujienų skelbimas, apklausos ar atsakymai į klientų klausimus. Paprasta, elementaru ir greita.
Dabar metas keletui gerų pavyzdžių. Gerai. Gerai. Gerai. Blogų (atmetus neaktyvumą) rasti pakankamai sunku.
Visi kiti dalykėliai
Dar vienas nuostabus dalykas – nuosavo tinklaraščio rašymas, tačiau apie tai pasakoti neleidžia sąžinė, nes rašinėlis ir taip užsitempė. Pateiksiu gerus pavyzdukus. Tele2. TonyBet.
Čia paminėjau tik du tinklus, nes pats jais naudojuosi, tačiau nėra taip svarbu kuo Jūs planuojate naudotis, svarbiau kitas dalykas – aktyvumas. Jei jau pradėjote naudotis socialinių tinklų teikiamais privalumais, būkite mieli ir naudokitės jais iki… nežinau kuo baigiasi įmonės gyvenimas be bankroto 😀 . Tai nėra labai jau sudėtinga ir tam net nereikia samdyti papildomų žmonių, pakanka, kad vienas žmogus valandą ar dvi skirtas lietryčio ar delfio skaitymui, paskirtų bendravimui su klientais. Geriausi man žinomi lietuviški pavyzdžiai: obuolys.lt, Coffee Inn, Tele2.
Atėjo laikas – mokykitės bendrauti 🙂
Bullshit.
1) Pirmoji etiketo taisyklė sako: niekada gyvenime internete nepabrauk jokio žodžio.
2) Ačiū už komiksų reklamą, bet automatinis botas kaip geriausiai naudojamas pavyzdys? Come on. Apskritai linkų spaminimas twitteryje geras pavyzdys?
3) Ta maža twiterio bendruomenė neatperka net vienos valandos banerio one.lt Jinai neverta net pusės cento. Kokią įtaką jie daro? Apsilanko vieną kartą per metus Login konferencijoje?
Kiek tu turi sekėjų (aktyvių lietuvių)? Kiek tu turi skaitytojų tinklaraštyje? Jeigu tu pabandysi kokį nors produktą ir apie jį parašyti, tai sužinos nebent tavo mama ir tavo mergina…
1. Nemėgstu aš boldo.
2. Nėra už ką. Taip, nors ir automatinis botas, tačiau tai yra nuolatinis naujienų srautas. Tarkim, kad aš RSS sraute nenoriu turėti šio komikso, o twitter jis man tikrai netrukdo ir nesikaupia, jei kuris laikas srauto netikrinu. Ne spaminimas, o dalinimasis 🙂
3. Jie rašo, dalinasi ir rekomenduoja. Kažkieno rekomendacija man yra daug patikimiau, nei brukama reklama. Nedaug, tačiau tas įrašas liks ir googlintojai jį kažkada ras (jei ieškos).
Ta maža dalis twitter’io vartotojų, tiesą sakant yra tie žmonės, ant kurių apskritai sėdi pusė Lietuvos interneto rinkos. O, kad tu žinai tik Login, tai parodo, kad jiems nepriklausai.
Socialinių tinklų specialistai yra savamoksliai, nes nė viena aukštoji mokykla dar neparuošė tokio specialisto. Gali sakyti “Challenge accepted” ir pasileisti į tokių asmenų paieškas, bet noriu akcentuoti – tai dar labai nauji vandenys, kuriuose turi ką veikti ir tinklalapių kūrėjai, ir SEO specialistai (svarbu, kad negyvenamoje saloje būtų bent mobilusis internetas).
Nesiblaškykime. Kodėl siūlai užmiršti “Like”? Tai yra bet kurios reklaminės kampanijos Facebooke įėjimo taškas. “Laikinome” ir Obuolys.lt, ir 15min, ir CoffeeInną. Jeigu kampaniją vykdė “pijarščikai” kompaniją, tai jų užmokestis buvo XXX Lt už 1000 naujų gerbėjų. Aišku, savo laiku veikė net tokie fokusai kaip “Šimtatūkstantasis gerbėjas gaus iPodą”. Tiesa, Facebookas stipriai aplaužė ragus tokioms grupėms/puslapiams – jų pavadinimas nebekeičiamas po tam tikro kiekio vartotojų.
Apie Twitterį sudėtinga kažką komentuoti, nes pats juo naudojuosi gana pasyviai. Apskritai, tai yra platforma žmonėms, kurie turi ką pasakyti ar paklausti. Lietuviai, deja, ne tokie – jie mieliau paspaus “Like”.
Galų gale, jokia įmonė negamina tik knygų lentynų. Pažiūrėk kaip “web developeriai” plečia savo specializacijos ribas! 🙂
Nesiginčiju, Tadai, labai daug tiesos pasakei, tačiau IT niekada nebuvo ta sritis, kurios specialistus universitetas ruošdavo gerai, daugiau ar mažiau, bet visie jie savamoksliai.
Dėl “Like” iškyla mentaliteto problema. Nesugebant išgauti kokybės, bandoma nusipirkti kiekybę. Pasižiūrėk kas darosi paties draugų sraute ir suprasi, kad nagais ir ragais kovojama dėl kiekvieno “Like”. Kvailystė.
Web developeriais ir aš žaviuosi, tai universalūs žmonės 🙂
Šiaip dauguma rimtesnių įmonių jau nebedaro tokios klaidos ir prieš pradedami savo verslą įsigyja domeną bei paleidžia nors minimalistinę svetainę, o tik po to kuria facebook paskirą.
Savo verslui turėti tik facebook paskirą yra gana rizikinga, nes facebook’ui sumasčius, kad tavo paskyra pažeidė kažkurią jų taisyklę gali jos netekti.