Category: Uncategorized

Laba diena,

mano kortelės galiojimas baigėsi prieš dvi dienas, apie
tai šiandien man maloniai priminė parduotuvės darbuotoja. Apie naujos
kortelės išsiuntimą man buvo pranešta jau prieš porą savaičių, tačiau
kolkas ji manęs nepasiekė. Galit ir nesivargint, rytoj ištuštinsiu
sąskaitą ir nueisiu iki Swedbank.

Gero Jums savaitgalio.

Nesu aš piktas žmogus, bet štai tokį piktą laišką šiandien grįžęs iš parduotuvės sugebėjau sukeverzot SEB savitarnos svetainėje.

SEB niekad nebuvo man labai draugiškas bankas, kadangi turėjo potraukį nuskaičiuot savo dalį už kiekvieną operaciją, draugai juokaudavo, kad man pakanka praeit pro bankomatą ir vien už tai SEB nuskaičiuoja 10Lt 🙂 Smagiausias turbūt yra lėšų administravimo mokęstis (kiekvieną kartą man gavus pinigų iš kito Lietuvos banko iš mano sąskaitos yra nuskaičiuojami beveik du litai, nedaug, bet erzina, jei gauni daug smulkių pavedimų).

Nesakau, kad SEB yra blogas bankas, mano akimis, jis daug kur lenkia* Swedbank, tačiau kažkaip nesiseka mums bendradarbiaut ir tiek. Gal Swedbank bus geriau 🙂 Jie bent jau pasirūpina, kad klientai turėtų galiojančią kortelę…

Tiems, kas pagalvos, kad pasirūpint kortele buvo mano reikalas, galiu pasiguost, kad kortelę į namus užsakiau jau prieš keletą mėnesių, prieš mėnesį buvau klientų aptarnavimo skyriuje, kur vėl pasitikslino adresą ir ar tikrai noriu gauti kortelę paštu ir dar prieš porą savaičių man telefonu pranešė, kad “mano naujoji kortelė mane greitu laiku pasieks nurodytu adresu”. O visos šios tirados rezultatas – rytoj keliauju į vienintelį savaitgaliais dirbantį SEB klientų aptarnavimo skyrių, ištuštinu ir uždarau sąskaitą.

* – Lyginant su SEB, Swedbank el. bankininkystės sistema atrodo kaip obuolių košė. Tiek pat ir patogi. Nežinau, kas ją projektavo, bet nusipelnė gaut su liniuote per nagus. Ir dar eilės… kam banke turėt penkiolika aptarnavimo langelių, jei daugiau nei trys niekada ir neveikia? Žmonės prie Swedbank renkasi jau nuo 7 ir stoja į eilę prie durų 🙂 į Swedbank užsuku tik kartą per metus užsilipint lipduko ant LSP (kurį galėčiau gaut ir paštu), bet dėl tokios smulkmenos Swedbank praleidžiu daugiau laiko nei SEB teko būt per paskutinius penkis (paskutinį kartą 45min.).

Twitter neseniai (nežinau kada paskelbsiu šį rašinėlį, bet tikiuosi, kad daug laiko nepraeis) užvirė diskusija apie Chromebook ir jo vertę. Pigiausias aparatas su Chrome OS kainuoja 349$. Iškilo elementarus ir suprantamas klausimas – ar jis vertas tokios sumos? Ir ar negeriau būtų juos investuoti į “normalų” netbook’ą? Už tokią pačią kainą nesunkiai galima nusipirkti nediduką “tetrį” be OS (arba su Linux). Tiems, kas neįsivaizduoja, kas yra Chrome OS – elementarus paaiškinimas. Šioje nuotraukoje Jūs matote Chrome OS. Tai paprasčiausia Chrome naršyklė kompiuteryje, kuriame daugiau nieko nėra. Tik naršyklė ir viskas. Įsivaizduojat savo gyvenimą su tokia operacine sistema? Teoriškai, Jūs kasdien ir taip ja naudojatės. Kiekvieną kartą, kai įsijungiate naršyklę…

Pirmas dalykas, kurį noriu pabrėžti – Chromebook negalima lyginti su eiliniu kompiuteriu. Chromebook panašesnis į terminalą ar thin client, kurie dažnai naudojami įmonėse, bankuose, mokymo įstaigose. Kažkur tupi serveris su paslaugomis (programomis), o Jūs prisėdat, prisijungiat ir naudojatės. Štai ką parduoda Google. Terminalus darbo vietoms. Aš į šį gaminį žvelgiu taip, todėl betkoks jo lyginimas su paprastu PC man atrodo švelniai nelogiškas. Perkant Chromebook neverta tikėtis, kad jis veiks kaip kompiuteris (ne viskas auksas, kas auksu žiba 🙂 ) Taip, jis atrodo kaip kompiuteris. Taip, jis elgiasi kaip kompiuteris. Bet ne, tai nėra kompiuteris. Tai priėjimas prie interneto. Teigti, kad Chromebook niekuo nesiskiria nuo paprasto kompiuterio, lyg pirkti Prius tam, kad saugotum gamtą arba teigti, kad iOS yra verslui tinkama operacinė sistema.

Šioje vietoje išlenda pirmasis Chrome OS trūkumas, o gal ir pliusas, nelygu, kaip pažiūrėsi. Administravimo nebuvimas. Kadangi visą juodą darbą atlieka Google, Jums niekaip nepavyks jo prisegti prie nuosavo tinklo, tarkim Domain Controller, Active Directory ir panašūs baubai čia neegzistuoja. Taigi, iškart atkrenta jo panaudojimas organizacijose, kadangi joks adminas nesutiks darbe tik išjunginėti Caps Lock’us, kai Jūsų slaptažodis nesuveikia. Darosi pakankamai sunku organizuoti grupinį darbą, nesakau, kad neįmanoma, tačiau organizacijoms toks brutalus pasikeitimas būtų morališkai nepakeliamas.

Antras dalykas – sistema yra labai grubiai apdorotas Linux’as (labai grubiai), todėl specifinės programos čia išvis neegzistuoja (Angry Birds nėra specifinė programa). Dėl pirmoje dalyje pateikto trūkumo, Jūs galite naudotis tik Google siūlomomis aplikacijomis, kurios, atvirai sakant, bevertės ir nenaudingos. Vienintelė išeitis, kurią sugalvoju – ASP.NET aplikacijų gamyba. Kas ir vėl morališkai užmuštų visas organizacijas. Nors Linux turi ir savų privalumų – greitis, saugumas ir stabilumas. Net jei kažkas ir nulūžta, paspaudi F5 ir vėl sukiesi 🙂

Trečias dalykas – aparatinės įrangos apribojimai. Realaus kietojo disko nebuvimas (jis yra, bet teoriškai vartotojui neprieinamas) pakankamai apriboja galimybes. Viską tenka saugot internete, todėl Jūs tampat velniškai priklausomi nuo savo IPT malonės. Yra galimybė dirbti “offline”, tačiau atsiradus internetui, viskas vėl bus sukelta į serverius.

Bet ne viskas taip juoda. Šiuo metu galima įsigyti dviejų firmų gaminius – Samsung ir Acer. Kas keisčiausia Google net nepateikia techninių specifikacijų apie aparatinę įrangą, tačiau geriau pagalvojus, jos nelabai ir reikalingos. Vienintelis esminis dalykas, kuris įtakoja Jūsų darbą – interneto tiekėjas. Visi dokumentai saugomi kažkur Google serveriuose, todėl kietasis diskas (ar kita “geležis”) beveik niekaip neįtakoja Jūsų darbo kokybės. O tame ir smagumas. Tu gali atsisėsti prie betkurio aparato ir užtruksi porą sekundžių kol pasieksi viską ką turėjai kažkur kitur. Sakydamas betkurio, tą ir turiu galvoje. Jokių konfiguracijų, sinchronizacijų, Active Directory naudojimų ir kitų blogių paprastai reikalingų normaliam darbui čia neprireiks. Viskas kabo kažkur Google serveriuose ir jie viskuo pasirūpina (saugumas, atnaujimai ir t.t.). Sakydamas viską, taip pat nemeluoju. Prisijungus su savo vartotoju Jūs rasite visus savo dokumentus, visas aplikacijas ir konfiguracijas taip kaip palikote. 100% sinchronizacija akimirksniu, baby 🙂 Vienintelis dalykas, kurį reikia žinoti – kasdien naudojami el.pašto prisijungimo duomenys.

Tai ar vertas Chromebook beveik 900Lt?

Vertas. Jei gyvenate internete, Jums nereikalinga normali programinė įranga ir nesate paranojikas bijantis laikyti savo dokumentų kažkur “debesyse” (kvailas ir nereikalingas terminas, tačiau pastaruoju metu labai madingas). Arba jei terminas “kenkėjiška programinė įranga” Jums primena jojimo simuliatorių, o Skype Jums įdiegė ketvirtokas kaimynas.

Neverta. Jei naudojatės Yahoo!, esat rimta konservatoriška korporacija, Jūsų SysAdmin linkęs į depresiją arba esat geek’as, kuris gyvenat tik tam, kad kažką patweekintumėt, papimpintumėt ar paturbintumėt. Nieko nebus.

Chromebook vertas dėmesio vien todėl, kad tai pirmasis man žinomas toks toliaregiškas sprendimas. Galų gale viskas vistiek atsidurs “debesyse” (damn, ir vėl). Klausimas tik ką teks rinktis. Microsoft, Apple ar Google?

Nesudėtinga rengti programas. Tam naudojama rengyklė. Sudėtingesnėms ir specialiosios paskirties programoms, tokioms kaip tvarkyklė, parengti naudojamos kodo daryklės. Norėdami parengti vykdyklę, kvieskite doroklę. Pastebėsite, kad pirmiau vykdomas mašinkodžio rengiklis, o po to – saistyklė.

Programoje aptikę klaidą, naudokitės derintuvės paslaugomis. Klaidos vietą nesunkiai rasite skaidykle, visada žinosite naudodami kvietyklę.

Rengdami instrukcijas ir dokumentaciją naudokite rengykles, turinčias kuo daugiau paslaugų programų, tokių kaip įvairių rūšių skaitytuvės, vaizduoklės, rikiuoklės, koreguoklės, rašybos tikrintuvės, atkūrimo ir spausdinimo programos.

Užbaigti programiniam gaminiui naudojama glaudinimo programa ir skirstyklė. Būtinai išmėginkite rezultatą – nepamirškite visų reikalingų vykdyklių ir mašinkodžio paruoštukų.

Parengtą programinį gaminį galite patalpinti tarputinklyje, arba tarptinklyje. Prisijungimui prie tarputinklio naudojama naršyklė. Įmonės tinklo prijungimui prie tarputinklio – kelrodis.

Sėkmingo darbo!

(doc. A. Otas, Informacinės visuomenės kompiuterija, KTU)

Niekada nelaikiau savęs tinklaraštininku, nes niekada nesitikėjau iš to gauti kažkokios naudos. O ir rašau palyginti mažai… Na taip, viena nedidelė google reklamėlė pas mane kabo, tačiau su mano lankomumu reiks dešimtmečio, kad gaučiau išmoką 🙂 Tačiau praeitą savaitę įvyko netikėtinas dalykas – “kritau vienam ponaičiui į akį”. Buvau įvertintas kaip perspektyvus blogeris 🙂 ir dovanėlę ta proga gavau – didelis oranžinis bloknotas atkeliavo į mano pašto dėžutę 🙂

Pats bloknotas tikrai šaunus ir pagamintas gana kokybiškai, todėl tikrai bus panaudotas, gal netgi pagal paskirtį :). Į akis krenta ryškiai, ryškiai oranžinis viršelis, todėl rasčiau tokį, net jei įkristu į geltonąją Baltiją, o viduje slepiasi puslapiai su linijomis ir skaičiukais prie jų. Ne, tai nėra popierinis kompiliatorius, linijos žymi lenkimo vietą ir kryptį, o skaičiukai eiliškumą. Pasirodo, kad kiekvienas puslapis gali pavirsti popieriniu lėktuvėliu 🙂 iki šiol temokėjau išlankstyti vieną, geriausiu atveju du skirtingus modelius, dabar galiu aštuonis!

Kaip parašyta antraštėje – morališkai tapau oficialiu tinklaraštininku. Kažkam patikau, net gavau materialinės naudos iš to. Man to pakanka 🙂 o tas kažkas – Marius Kuitniauskas, lietuviškuose internetuose pakankamai neblogai žinomas kaip profesionalus tinklaraštininkas, todėl šis įvertinimas man dar svarbesnis 🙂 o įvertintas buvau pakankamai paprastai – užpildžiau vieną anketą apie save ir savo rašinėlius. Prizus Marius žada dalinti iki rugsėjo vidurio, todėl paskubėkit ir greitai pildykit 🙂 Anketa čia, o visa kita naudinga informacija (apie prizus) čia.

Ubuntu kūrėjai dažniausiai bendrauja su Ubuntu naudotojais, kurie yra programuotojai pranešantys apie klaidas, kurias reikia taisyti arba su naudotojais kurie klausia pagalbos (IRC, forumuose, klaidų pranešimuose). Dėl tokio bendravimo požiūris į naudotojus ir jų poreikius yra gan specifinis ir sunku suprasti ko iš tikrųjų nori paprasti Ubuntu naudotojai. Klausimas kas naudoja Ubuntu ir su kokiomis problemomis susiduria? Ką mano naudotojai pranešę bent vieną klaidą apie klaidų pranešimo infrastruktūrą? Kaip sekasi lokalioms bendruomenės komandoms? Neturint tikslių duomenų, sunku atsakyti į šiuos klausimus.

Kad būtų atsakyta į šiuos klausimus grupė Ubuntu bendruomenės narių dirbo kartu, kad sukurtų apklausą, kuri turėtų
Grupė Ubuntu bendruomenės narių, sutelkė pajėgas, kad sukurtų apklausą. Tikimasi, kad į pateiktus klausimus atsakys įvairūs žmonės ir rezultatuose bus galima rasti atsakymus į minėtus klausimus. Galiausiai turint bendrą vaizdą, bus aišku kur reikia pasitempti ir ką reikia tobulinti.

Jei turite savo nuomonę apie Ubuntu, kviečiu visus skirti 5 minutes ir atsakyti į pateiktus klausimus:

http://is.gd/vnPvog

Informacijos šaltinis:
https://lists.ubuntu.com/archives/loco-contacts/2011-May/005352.html

(Ačiū ubuntu.lt už vertimą)

Prisidedu prie kažkieno kažkada pradėtos akcijos “Paviešink savo darbastalį” 🙂

Nors nelabai ir yra ką rodyti, esu neįtikėtinai tvarkingas ir darbalaukyje laikau tik tai kas reikalinga tą akimirką, dieną ar savaitę. Paprastai naudoju dvi OS: Windows 7 ir Ubuntu, tačiau šiuo metu studento dalia privertė pereiti prie Windows Server 2008, bet planuoju vasaros pabaigoje vėl susigrąžinti W7 🙂

Kasdien naudojamos programos:

Ubuntu – Banshee, Chromium, Empathy, Filezilla, Firefox, Gimp, Putty, Skype, Terminal, Transmission, VLC.

Windows – Aimp, Atlantica Online, Chrome, Filezilla, Firefox, Gimp, Internet Explorer, Notepad++, Office 2010, Paint, Skype, Tweetdeck, Visual Studio 2010, VLC, uTorrent.

Lygiagreti vartotojo sesija – galimybė tuo pačiu vartotojo vardu prisijungti prie to pačio kompiuterio ir vienas kitam netrukdyti. Linux tai turi jau šimtą metų, o Windows administratoriams ir daliai vartotojų oficialus lygiagrečių sesijų nebuvimas iki šiol trumpina gyvenimą. Šios sesijos atveria labai plačias administravimo galimybes, kadangi galima diegti, atnaujinti ar konfigūruoti programinę įrangą nenutraukiant nei vieno iš vartotojų darbo. Tačiau atrodo, kad po truputį padėtis gerėja – atsirado paketas, kuris Windows 7 vartotojams leidžia šią savybę įgalinti.

Derėtų perspėti, kad paketas kurtas ne Microsoft, todėl jie niekaip neatsakys už jūsų padarytą žalą ir t.t. ir pnš. Pats paketo nebandžiau, kadangi jis skirtas tik Windows 7 SP1.

Diegimo instrukcija:

1. Parsisiunčiam šį paketą.
2. Išskleidžiame failus (dėl aiškumo, sakykime, kad failai išskleisti C:Win7RDP)
3. Paleidžiame aplanke esantį install.cmd failą administratoriaus teisėmis (dešinys pelės klavišas ir Run as Administrator) ir palaukiame kol pasibaigs diegimas.
4. Paleidžiame Command Prompt administratoriaus teisėmis (Start -> ieškom “cmd” -> dešinys pelės klavišas ir Run as Administrator)
5. Command Prompt lange įrašome “cd Win7RDP” ir spaudžiame Enter.
6. Tame pačiame Command Prompt lange įrašome “install multi” ir spaudžiame Enter.

Dar kartą norėčiau perspėti visus, kad paketas kurtas ne Microsoft ir aš pats jo nebandžiau. Geros Jums dienos 🙂

1: Under no circumstances may two men share an umbrella.

2: It is OK for a man to cry ONLY under the following circumstances:
(a) When a heroic dog dies to save its master.
(b) The moment Angelina Jolie starts unbuttoning her blouse.
(c) After wrecking your boss’s car.
(d) One hour, 12 minutes, 37 seconds into “The Crying Game”.
(e) When she is using her teeth.

3: Any Man who brings a camera to a bachelor party may be legally killed and eaten by his buddies.

4: Unless he murdered someone in your family, you must bail a friend out of jail within 12 hours.

5: If you’ve known a guy for more than 24 hours, his sister is off limits forever unless you actually marry her.

6: Moaning about the brand of free beer in a buddy’s fridge is forbidden. However complain at will if the temperature is unsuitable.

7: No man shall ever be required to buy a birthday present for another man. In fact, even remembering your buddy’s birthday is strictly optional. At that point, you must celebrate at a strip bar of the birthday boy’s choice.

8: On a road trip, the strongest bladder determines pit stops, not the weakest.

9: When stumbling upon other guys watching a sporting event, you may ask the score of the game in progress, but you may never ask who’s playing.

10: You may flatulate in front of a woman only after you have brought her to climax. If you trap her head under the covers for the purpose of flatulent entertainment, she’s officially your girlfriend.

11: It is permissible to drink a fruity alcohol drink only when you’re sunning on a tropical beach… and it’s delivered by a topless model and only when it’s free.

12: Only in situations of moral and/or physical peril are you allowed to kick another guy in the nuts.

13: Unless you’re in prison, never fight naked.

14: Friends don’t let friends wear Speedos. Ever. Issue closed.

15: If a man’s fly is down, that’s his problem, you didn’t see anything.

16: Women who claim they “love to watch sports” must be treated as spies until they demonstrate knowledge of the game and the ability to drink as much as the other sports watchers.

17: A man in the company of a hot, suggestively dressed woman must remain sober enough to fight.

18: Never hesitate to reach for the last beer or the last slice of pizza, but not both, that’s just greedy.

19: If you compliment a guy on his six-pack, you’d better be talking about his choice of beer.

20: Never join your girlfriend or wife in discussing a friend of yours, except if she’s withholding sex pending your response.

21: Phrases that may NOT be uttered to another man while lifting weights:
a) Yeah, Baby, Push it!
b) C’mon, give me one more! Harder!
c) Another set and we can hit the showers!

22: Never talk to a man in a bathroom unless you are on equal footing: i.e., both urinating, both waiting in line, etc. For all other situations, an almost imperceptible nod is all the conversation you need.

23: Never allow a telephone conversation with a woman to go on longer than you are able to have sex with her. Keep a stopwatch by the phone. Hang up if necessary.

24: The morning after you and a girl who was formerly “just a friend” have carnal, drunken monkey sex, the fact that you’re feeling weird and guilty is no reason for you not to nail each other again before the discussion occurs about what a big mistake it was.

25: It is acceptable for you to drive her car. It is not acceptable for her to drive yours.

26: Thou shalt not buy a car in the colors of brown, pink, lime green, orange or sky blue.

27: The girl who replies to the question “What do you want for Christmas?” with “If you loved me, you’d know what I want!” gets an Xbox. End of story.

28: There is no reason for guys to watch Ice Skating or Men’s Gymnastics. Ever.

We’ve all heard about people having guts or balls. But do you really know the difference between them? In an effort to keep you informed, the definition of each is listed below:
“GUTS” is arriving home late after a night out with the guys, being assaulted by your wife with a broom, and having the guts to say, “are you still cleaning or are you flying somewhere?”
“BALLS” is coming home late after a night out with the guys smelling of perfume and beer, lipstick on your collar, slapping your wife on the ass and having the balls to say, “You’re next!”

We hope this clears up any confusion,

The International Council of Manhood, Ltd.

Visi SEO specialistai buvo išsiųsti viena valtimi į negyvenamą salą, o jų vietą užėmė nauja savamokslių karta – socialinių tinklų specialistai. Dabar kiekvienas save gerbiantis web developer’is prie savo gebėjimų yra prisirašęs “integracija su socialiniais tinklais” ar panašiai skambančių dalykų.
Kas pirmieji puola stačia galva į tokias naujoves? Ypač, jei jos daug nekainuoja. Žinoma, kad lietuvių verslininkai. Tikėdamiesi stebuklų, neįtikėtinų pardavimų padidėjimo bei nemokamos reklamos “iš lūpų į lūpas” jie meta pinigus į kažką, kas realiai nekainuoja. Juk čia socialiniai tinklai. Taip ten viskas ir veikia. Bent jau gražiuose tinklapių kūrėjų pažaduose. Tačiau realybė (toli gražu) kitokia.
Nesu nei verslininkas, nei “social marketing analyst/manager/officer” (kad ir kaip tie žmonės besivadintų), tačiau jau kuris laikas pastebiu, kad lietuviškasis biznis ne viską supranta apie socialinius tinklus ir jų panaudojimą. Esu eilinis internautas ir puikiai žinau ką toj velnio mašinoj noriu matyti. Noriu akcijų ir dovanų. Ir gerai būtų, kad man tai nieko nekainuotų. Todėl noriu pasidalinti savo patirtimi ir asmeniniais pastebėjimais, ketinantiems savo produktą, paslaugą ar svetainę surišti su socialiniais produktais, paslaugomis ar svetainėmis.
Facebook
Pamirškit tokius dalykus kaip “Like”, ypač apie tokių dalykų pirkimą. Šios juodosios technologijos trumpam pritrauks keletą tūkstančių žmonių, kurie “mėgsta” Jūsų puslapį. Ir viskas. Amžiams užsitrauksite negarbę ir gėdą. O Jūsų puslapis bus užmirštas maždaug po 20 minučių. O ir pats “mėgstamumas” jau senai prarado savo vertę, kadangi statistinis lietuvis “mėgsta” apie 800000 puslapių. Drąsiai galiu vadinti paskutiniu kvailiu tą, kuris tiki, kad turėdamas 10000 gerbėjų yra daug populiaresnis už tą, kuris turi 2000.
Čia suveikia kokybės ir ryšio išlaikymo faktorius. Svetainė turi nuolat bendrauti su žmonėmis. Kartais pasiūlyti akciją, konkursą, nuolaidą ar paprasčiausiai palinkėti gero savaitgalio. Atrodytų, kad tai elementarus dalykas, tačiau 99% Facebook svetainių miršta tik sukurtos. Ir nenaudokit Facebook kaip vienintelio savo puslapio internete. Būkit mieli ir paaukokit 50Lt kasmet normaliam domenui ir dar keletos šimtų paprasčiausios svetainės sukūrimui. Patikėkit, nebeįmanoma pulti žemiau, jei ieškant informacijos apie Jus, pirmoji nuoroda paieškos rezultatuose bus į Facebook. Facebook’as Jums reikalingas vieninteliam tikslui – bendravimui su savo potencialiais klientais. Ir tik tuo atveju, jei siūlote kasdienio vartojimo prekes ar paslaugas: maistas, gėrimai, klubai, knygos ir panašūs dalykai. Nesakau, kad jei prekiaujate kažkuo rimčiau, nenaudokite Facebook, tačiau derėtų nepamiršti koks kontingentas ten sėdi – moksleiviai, studentai ir bedarbiai. Tai viena iš priežasčių, kodėl naudojimasis Facebook yra daug naudingesnis knygynui, nei knygų lentynas gaminančiai įmonei.
Noriu pateikti keletą Facebook naudojimo pavyzdžių. Gerai. Blogai. Gerai. Blogai. Gerai.
Twitter
Lietuvoje pakankamai nepopuliarus dalykas ir tai yra labai didelis šio tinklo privalumas. Lietuviška twitter publika labai nedidelė, tačiau ypatinga – ten renkasi pakankamai raštingi, išprusę ir žingeidūs žmonės: tinklaraštininkai, žurnalistai ir kiti klaviatūros mylėtojai. Ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl Jums reikia naudotis twitter. Tenka būti realistais ir pripažinti, kad būtent šie žmonės daro milžinišką įtaką lietuviškam internetui. Jie išbando praktiškai viską kas papuola po ranka, rašo tinklaraščius, “čiulba” ir rekomenduoja (kitais žodžiai, nemokamai reklamuoja) tai ką patys išbandė. Vienas geras tinklaraščio įrašas yra daug kartų geriau nei pusę metų besisukanti reklama kažkur one.lt facebook’e. Dėl savo paprastumo twitter yra fantastiškai lankstus ir turi daugybę pritaikymo galimybių: kasdienis naujienų skelbimas, apklausos ar atsakymai į klientų klausimus. Paprasta, elementaru ir greita.
Dabar metas keletui gerų pavyzdžių. Gerai. Gerai. Gerai. Blogų (atmetus neaktyvumą) rasti pakankamai sunku.
Visi kiti dalykėliai
Dar vienas nuostabus dalykas – nuosavo tinklaraščio rašymas, tačiau apie tai pasakoti neleidžia sąžinė, nes rašinėlis ir taip užsitempė. Pateiksiu gerus pavyzdukus. Tele2. TonyBet.
Čia paminėjau tik du tinklus, nes pats jais naudojuosi, tačiau nėra taip svarbu kuo Jūs planuojate naudotis, svarbiau kitas dalykas – aktyvumas. Jei jau pradėjote naudotis socialinių tinklų teikiamais privalumais, būkite mieli ir naudokitės jais iki… nežinau kuo baigiasi įmonės gyvenimas be bankroto 😀 . Tai nėra labai jau sudėtinga ir tam net nereikia samdyti papildomų žmonių, pakanka, kad vienas žmogus valandą ar dvi skirtas lietryčio ar delfio skaitymui, paskirtų bendravimui su klientais. Geriausi man žinomi lietuviški pavyzdžiai: obuolys.lt, Coffee Inn, Tele2.

Atėjo laikas – mokykitės bendrauti 🙂

Pradžioje buvo žodis. Ir žodis virto kodu. Atviru kodu. O tada ir prasidėjo. Tikriausiai jau du dešimtmečius vykstanti kova tarp Linux bei Microsoft vartotojų. Šimtus kartų visiems girdėti tie patys argumentai: “saugumas ir stabilumas” – šaukia vieni, “standartai ir palaikymas” – atsikirtinėja antri. Tačiau per tuos du dešimtmečius nei viena nei kita pusė negalėjo pasigirti visišku dominavimu. O stupido sapiens yra suglumęs, nes atsiranda galimybė rinktis. Galimybė, kurios jis niekada neturėjo ir nenorėjo. Ir niekas jam nepasako “tas yra gerai, imk”…

Linux jau kuris laikas bando apsimesti “user friendly” ir kovoja dėl rinkos kąsnio. Nėra ko slėpti – paprastam vartotojui Linux gali suteikti daugiau nei reikia. Pradedant interneto naršyklėmis, baigiant grafikos redaktoriais. Viskas nemokama, viskas gražu, viskas juda į priekį. Ir viskas telpa į juokingus 2Gb. Tačiau pakanka menkiausios klaidos ar nedidelio nukrypimo nuo standarto ir vartotojas yra pasmerkiamas amžinoms kančioms bei agonijai. Lankstumas yra didelis privalumas, tačiau šiuo metu Linux reikalauja nemažai kantrybės ir po ranka turėti terminalo burtininką dvidešimt antrame prievade.

Priverčiau šeimą naudoti Linux namie prieš daugiau nei metus laiko ir nebepamenu kada kilo problemų dėl PC, išskyrus tą atvejį su kamera, kurį pavyko visai nesunkiai išspręsti (kažkada rašiau apie tai). Savaime suprantama, kad root slaptažodžio jie nežino, tačiau jiems jo ir nereikia. Ir aš ramiau gyvenu žinodamas, kad galiu visiškai kontroliuoti kas vyksta PC sėdėdamas už 50km.

Microsoft tuo pačiu mokosi iš Linux ir Google. Windows kūrėjai suprato, kad gerai OS būtinas “klaviatūrinis administravimas”. Sistemose lėtai atsiranda komandinės eilutės užuomazgos. Office paketas pradedamas kelti į web, kur juo nemokamai gali naudotis visi norintys. Savaime suprantama, kad galimybės apribotos iki minimalių, tačiau net ir tiek pakanka ruošti daugumai dokumentų. (Turbūt tą pačią dieną atsisakyčiau Windows, jei Microsoft išleistų Office pingvinams.) Microsoft ir toliau laikosi įsitvėrę standartų ir uždarų kodų, bet tai ir yra jų arkliukas.

Kuo ypatingi Windows serveriai? Tuo, kad juos administruoti gali betkuris penkiolikmetis. Tuo, kad viskas vyksta šabloniškai ir viskas yra “kažkur čia, reikia tik paieškot”. Linux šito neturi. Ir vargu ar greitai turės, kadangi pagrindinis Linux bruožas – nepastovumas. Dauguma Linux (Ubuntu) vartotojų savo OS radikaliai atnaujina (upgrade) du kartus per metus. Didelė dalis Windows vartotojų tai darė prieš dešimt metų. Verta apie tai pamąstyti.

Pabaigai noriu interpretuoti nuostabaus komedianto George Carlin mintį. OS karas vyko du dešimtmečius. Vyks ir toliau. Kol vartotojai nesupras ir neišmoks auksinės taisyklės “Keep your religion opinion to yourself”. Niekam neįdomu kokią OS tu naudoji. Iš tavęs norima tik vieno – rezultato. Jokio skirtumo ar jis pasiekiamas brūžinant swap particiją ar pagefile.sys failą.

P.S. O visiems sapiens, kurie užduoda klausimus “kokią OS rinktis?”, reikėtų užduoti klausimą “ko Jūs iš OS norit?”. Rinktis yra iš ko.