Opera Mail (beta)

opera mail

Naujiena, kurios (jau pakankamai) ilgai buvo laukta ir tikėtasi – Opera mail. Šiuo metu beta stadijoje, tačiau jau veikianti, funkcionuojanti ir prieinama kiekvienam. Nuo šiol kiekvienas Opera vartotojas turi naują el. paštą (vartotojas@myopera.com).

Sistema yra neįtikėtinai paprasta ir neapkrauta reklamomis bei stebuklingais gadgetais, pluginais ir kitais stebuklais – yra tik tai kas būtina ir nieko daugiau 🙂 Smagiausia dalis – paštą galima tikrintis betkurioje naršyklėje ir nepamatysit nei vienos reklamos siūlančios įsidiegti Opera. Pagarba. (mokykis Google)

Tačiau, ne viskas taip gražu kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kad ir kaip Opera mail vyliotų savo paprastumu ir žaviu dizainu, galvoje sukasi mintys ir klausimai “o kaip bus kovojama su spam?” Taip, sistema turi “Report spam” mygtuką, tačiau šiais laikais tai nėra sprendimas. Būkim realistai, net ir tokiems gigantams kaip Gmail ar Yahoo! šiukšlės yra nemažas galvos skausmas.

Dar vienas dalykas, kuris mane neramina – greitis. Šiuo metu viskas veikia labai gražiai – vartosi, sukiojasi, atsinaujina su labai maloniu akiai efektu, tačiau kas nutiks, kai dėžutėje turėsiu 100 ar 1000 laiškų?

Paskutinis dalykas, kuris mane erzina – paprastumas, kuriuo taip džiaugiausi pradžioje. Kur yra tas mygtukas, kurį paspaudus išlenda “all the geeky stuff”? Aš labai tikiuosi, kad galutinėje versijoje atsiras mažas “Options” mygtukas. 99% funkcionalumų man tikriausiai neprireiks, tačiau galimybė pasirinkti temą ar bent paveikslėlį fonui būtų labai maloni.

Moterų tipai

Interneto moteris. Tai sunkiai prieinama moteris.

Serverio moteris. Visada užimta, kai tau jos reikia.

„Windows“ moteris. Kiekvienas žino, kad visa, ką ji daro, yra blogai, tačiau nė vienas nenori be jos gyventi.

„Excel“ moteris. Ji gali padaryti daugelį dalykų, tačiau jūs ją naudojate tik pagrindiniams tikslams.

„D.O.S“ moteris. Kiekvienas ją turėjo bent kartelį, bet nė vienas daugiau nebenori.

Moteris virusas. Taip pat žinoma kaip „žmona“. Ji pasirodo, kai jos visai nelaukiate, suinstaliuoja save ir naudojasi visais jūsų resursais. Jei jūs bandote ją išinstaliuoti, daug ką prarandate, tačiau jei to nedarote, prarandate viską.

„Screensaver“ moteris. Jai niekas nerūpi, tačiau su ja smagu!

RAM moteris. Ji pamiršta viską, ką jai sakėte, kai tik ją išjungiate.

„Hard-disc“ moteris. Ji prisimena viską. Visam laikui.

„Multimedia“ moteris. Tam, kad atrodytų graži, ryžtasi bjauriausiems dalykams.

USER moteris. Ji sugadina viską, ko imasi, ir reikalauja daugiau nei iš tikrųjų reikia.

CD-ROM moteris. Ji vis greitesnė ir greitesnė.

„E-Mail“ moteris. Iš dešimties jos sakomų dalykų aštuoni yra keiksmažodžiai.

Maxima’li kultūra

Kiek iš Jūsų bent kartą per savaitę apsiperka Maximoje? Kiek iš Jūsų po to jaučiasi labiau pavargę nei po visos dienos darbe, universitete ar mokykloje? Aš esu iš tų, kurie nežino ko norės rytoj ir todėl apsipirkt keliauja beveik kasdien. Ir kiekvienas toks žygis mane sendina morališkai. Kažkada kažkur jau rašiau apie akcijas-atrakcijas ir geltonų etikečių poveikį lietuviškam mentalitetui, bet šį kartą tikrai ne apie tai. Šį kartą apie ryšį tarp galvojimo ir darymo. Dažnai susidaro toks įspūdis, kad žmonės eina apsipirkt visiškai nežinodami ko nori ar ko jiems reikia. Tokiu atveju jiems lieka vienintelė išeitis – pasiimti griozdišką vežimėlį, įsidėti į jį akcijų laikraštuką ir plavinėti pačiais siauriausiais takais tarp lentynų su tusčiais vežimėliais. Arba sustoti vienoje vietoje ir porą minučių rinktis grietinę. Ar tie žmonės vakar gimė? Ar ryte atsibudę jie nusprendė, kad “nuo šiandien gyvensiu kitaip – išsirinksiu naują grietinę”? Nėra tas krepšelis toks sunkus, rankos juk nenukris, vistiek nieko nepirksit. Gal truputį karščiuojuosi ir perdedu, nes ir pats dažnai nežinau ko noriu, tačiau nepaisant laivų vaiduoklių, yra dar vienas dalykas, kurio negaliu pakęsti. Greito aptarnavimo kasos. Ar žmonės nebežino ką reiškia “5 prekės”? Ir ką su tokiais žmonėmis daryti? Retas iš jų atkreipia dėmesį į taktišką pastebėjimą apie jų turimų prekių skaičių. Dažnas atšauna, kad “kitos eilės labai ilgos ir labai lėtai juda, negi man dabar pereit į kitą eilę?”. Na taip, juk tame ir esmė. Arba “pas mane tik viena prekių rūšis”. Nuo kada 200 butelių mineralinio vandens yra viena prekė? Ir kodėl kasininkės bijo paprašyti tų žmonių pereiti į kitą kasą? Ir kas labiausiai stebina, kad tokius dalykus matau tik Maximoje. Kartais užsuku į IKI ir ten tokių dalykų tikrai nebūna. Tikriausiai todėl, kad ten nėra greito aptarnavimo kasos, o vežimėliai nukišti į tokį užkaborį, kad juos imtų tik tie, kuriems jų tikrai reikia 🙂

Pasipergyvenau 🙂 atsiprašau tų, kurie gaišo laiką skaitant 🙂

Lietuviški IT terminai?

Šiandien perskaičiau fantastišką Rokiškio analizę. Kadangi esu jaunas (dar nesustabarėjęs) IT sferos atstovas, norėčiau ir aš peržvelgti siūlytus terminus. Pabandysiu pasiūlyti savus ir paaiškinti kodėl naujieji terminai pritapo arba buvo atmesti.

[table id=3 /]

 

Padėtis tikrai nėra tokia apverktina. Daug pasiūlymų prigijo ir yra vartojami, bent jau akademinėje bendruomenėje arba (blogiausiu atveju) programinės įrangos kūrėjų. O tai yra gerai. Jaunimas mokosi ir girdi. Gal ir patys pradės vartoti.

Gaila, kad labai didelė dalis terminų buvo atmesti beveik iškart arba išjuokti IT piliečių. O priežastys yra labai paprastos. Pirmas dalykas – labai didelis lituanistų nekompetentingumas. Ar nevertėtų gerai išstudijuoti srities arba bent tartis su bendruomene ar jos atstovais prieš brukant terminus? Nes siūlyti termino pakeitimą, kai nėra gerai žinoma net ką terminas reiškia… pasikartosiu, nekompetentingumas. Antras dalykas – daugiau pasiūlymas. Naujasis terminas turėtų būti paprastesnis už senąjį arba bent jau tiksliai atitikti jo reikšmę (porto ir steko pavyzdžiai). Trečias dalykas – priklausomybė nuo programinės įrangos kūrėjų. Labai daug terminų yra paprasčiausi angliški žodžiai ar pavadinimai, paimti “tiesiai nuo” programinės įrangos. Derėtų atsižvelgti ir į tai.

Neveikianti Skype kamera

Šiandien į rankas papuolė sena kamera. Pagalvojau, kad verta pabandyt prijungt prie pc. Viskas veikė pakankamai puikiai, nepaisant to, kad kamera vadinasi Vista Live! webcam ar kažkaip panašiai. Tuomet įsijungiau Skype ir pamačiau, kad vietoj žavaus mano veidelio rodomas baltas ekranas. Pavyko rasti neįtikėtinai paprastą problemos sprendimą.

Atsidarom terminalą (Ctrl+Alt+T) ir parašom “sudo apt-get install ubuntu-restricted-extras libv4l-0 libv4l-dev“. Spaudžiam Enter, įvedam slaptažodį ir laukiam kol procedūra baigsis.

Tvarkykles turim, reikia padaryti taip, kad jos užsikrautų pasileidus Skype. Keliaujam į System->Preferences->Main Menu. Ten susirandam Skype ir spustelim Properties. Įššokusiame lange susirandame Command laukelį ir į jį įrašom “bash -c ‘LD_PRELOAD=/usr/lib/libv4l/v4l1compat.so skype’“.

Ubuntu Skype webcam

Dylan Moran – What it is

Dylan Moran – vienas geriausių britų komediantų pagarsėjęs savo puikiu serialu “Black Books”. Pasidalinsiu vienu iš jo stand up (berods yra keturi). Gero žiūrėjimo, angliško humoro mėgėjai 😉

Bandžiau pasakyti ne Facebook’ui,…

…bet jis manęs neklauso.

Prieš savaitę bandžiau atsisakyti Facebook. Dėliojau visus už ir prieš, tiksliau visus už, nes prieš nelabai buvo. Apgalvojęs viską, supratau, kad realios naudos iš Facebook nėra arba aš nepastebiu. Anksčiau jau teko girdėti gandus, kad Facebook sukuriamas visam gyvenimui ir anketos ištrinti neįmanoma. Įsitikinęs, kad tai tiesa, sugalvojau paimti ir paprasčiausiai sunaikinti visus duomenis apie save: nuotraukos, kontaktai, mėgstami puslapiai ir t.t. Deaktyvavau anketą ir į paštą atkeliavo laiškelis, jog mano anketa deaktyvuojama, tačiau ji ir vėl bus aktyvuota vos prisijungsiu prie Facebook.

Deactivated Facebook

Realiai mano anketa niekuo nepasikeitė – draugai vis dar gali kviesti mane į renginius, rašyti man žinutes ir baksnoti 🙂 skirtumas tik toks, kad dėl visų šių įvykių negaunu perspėjimų į paštą. Negaudavau jų ir prieš deaktyvaciją.

Šiuo metu beveik kiekvienas save gerbiantis puslapis turi prisijungimą Facebook pagalba. Ir aš juo naudojuosi. Patogu – porą paspaudimų ir viskas veikia, jokių slaptažodžių ir laiškų. Taigi, pakako man vieną kartą prisijungt prie vienos iš svetainių ir pašte radau laiškelį:

Reactivated Facebook

O pasakos moralas – vaikai, nesikurkit Facebook anketų, nes neatsikratysit 🙂 nors radau vieną iš Facebook pliusų – universalūs prisijungimai – fantastiškas dalykas.