Apple pristato iPad 2

Naujausia Apple spaudos konferencija, kurioje pateikiama šiektiek statistikos ir naujienų bei pristatomas iPad 2, kurį prekyboje išvyksime jau kovo mėnesį. Savaime suprantama ne Lietuvoje 🙂 Gero žiūrėjimo.

Broliai kurmiai, paskaičiuokim

Stebuklingi dalykai prasidėjo žemėlėj artojų. Lėtai žengiam į kompiuterių amžių. Šiandien prasidėjo visuotinis gyventojų surašymas internetu.

Prisėdau ir aš paskyriau šiam darbui keletą minučių. Prisijungimas prie sistemos itin paprastas – pakako išsitraukti asmens tapatybės kortelę ir nurašyti jos numerį (savo vardą, pavardę ir asmens kodą prisiminiau ir be pagalbos). Pasirodo kažkada ir kažkur jau buvau užrašytas, todėl anketa pasidomėjo ar aš vis dar gyvenu ten pat. Pagalvojau, kad ne ir pradėjau pildymą. Anketa pakankamai paprasta ir gana greitai užpildoma, tačiau užkliuvo keletas vietų, kuriose teko pasinaudoti ir pagalba (ačiū projektuotojams už ją). Tarkim klausimas „Ar 2011 m. kovo 1 d. 0h buvote savo gyvenamojoje vietoje?“ privertė susimąstyti „Kur po velnių aš galėjau būti pirmadienio naktį?“. Tuomet prisiminiau, kad panašiu metu buvom iškeliavę kebabų ir jau ketinau žymėti, kad buvau išvykęs, tačiau spragtelėjau ant žaliojo pagalbos mygtuko (kažkoks snarglys) ir pasiskaičiau paaiškinimą, nors pastarieji turėtų būti išdėstyti kažkur apačioje ir matomi iškart atidarius puslapį.

Toliau teko užpildyti duomenis apie savo būstą. Pirmas įspūdis – pasibaisėjimas. Gal sistema ir intuityvi ir dalį duomenų geba užpildyti vien pateikus adresą, tačiau gyvenantys nuosavuose namuose apie kuriuos informacijos nėra taip jau daug, turės pildyti kalną laukų ir pasirinkti iš krūvos opcijų. Teks pasikuisti po namų valdos dokumentus.

Trečioji dalis daugiau ar mažiau asmeninė, čia renkama informacija apie jūsų išsilavinimą, mokamas kalbas, religiją ir panašius dalykus. Knietėjo paimti ir prisegti savo gyvenimo aprašymą, tačiau tokios galimybės čia niekas neduoda.

Po visų pildymų jaučiausi atlikęs pilietinę pareigą, tačiau anketos pabaigoje buvo išspjauta žinutė, kad artimiausiu metu mane aplankys surašinėtojas. Tai kokio galo aš pats vargau ir viską pildžiau? Tebūnie, tikiuosi teta/dėdė atsineš kažką skanaus su savimi. O pats labai lauksiu rezultatų. Įdomu kiek čia mūsų milijonų beliko 🙂

Norėdami prisirašyti keliaukit http://esurašymas.lt arba palaukit kol ir jus aplankys teta/dėdė.

Chrome web store

Prieš porą savaičių pirmą kartą išbandžiau Chrome internetinę parduotuvę. Apie ją paskutinėje (matytoje) Google konferencijoje buvo kalbama išties daug. Liaupsės lieka liaupsėmis, kol neišbandai savu kailiu. Naudojantys naujausią Chrome versiją, tikriausiai taip pat pastebėjo pasikeitimus. Nuo šiol atsidarę naują naršyklės kortelę (manau, kad tab’as lietuviškai skamba taip) rasite ir savo programėles (apps’us).
Nauji vartotojai ten matys dvi kūrėjų dovanojamas (nors jos ir taip nemokamos) programas ir Chrome parduotuvės aplikaciją. Parduotuvė šiuo metu pirminėje savo stadijoje ir kažkokių stebuklų nepasiūlys, tačiau jau ir dabar galima pasidairyti ir rasti šį bei tą naudingo. Nuvylė vienas dalykas – tikrų aplikacijų parduotuvėje nėra labai daug. Iš esmės tai tik geras nuorodų archyvas, kur įvairūs kūrėjai pateikia savo produktą. Paspaudus „Install“ parsiunčiamas kelių megabaitų dydžio paketas, kuris sudiegiamas ir tarp jūsų programų atsiranda dar viena nuoroda į kažkokį puslapį. Tik tiek. Radau porą programų, kurios man patiko, tačiau abiejomis galima naudotis kaip paprastomis web aplikacijoms, todėl „užsibukmarkinau“ ir programas ištryniau. Teigiamas dalykas – kiekvienos programos aprašyme yra vartotojų skaičius, vertinimas ir komentarai, todėl gana lengva atsirinkti tikrai dėmesio vertas aplikacijas.
Didelės naudos iš visos sistemos nėra, mano galva, taip Google tiesiog bando vartotojus pratinti prie savo operacinės sistemos, kurioje viskas veikia panašiu principu (net atrodo daugiau ar mažiau taip pat). Vargu ar populiarumu jie aplenks Apple parduotuvę, tačiau bandymas tikrai neblogas. Juolab, kad visos programos Chrome naršyklės pagalba sinchronizuojasi tarp visų kompiuterių (Chrome naršyklių).

Linux Mint – meilė iš pirmo žvilgsnio

Sesijos metu turėjau keletą laisvų dienų ir galimybę pažaisti su Linux Mint. Pirmas įspūdis buvo tikrai puikus.

Šiuo metu Linux Mint labai sparčiai populiarėja. Distrowatch.com duomenimis tai antra pagal populiarumą linux distribucija (pirmoji – Ubuntu). Toks staigus pakilimas mane labai nustebino, todėl pasidomėjau kas ir kaip. Mano galva, viena iš staigaus populiarumo priežąščių – Mint pagaliau nusprendė lygiagrečiai leisti dar vieną distribuciją paremtą Debian. Iki tol Mint buvo “gaminami” iš Ubuntu, o pastarasis iš Debian. (Seniau: Debian -> Ubuntu -> Mint, dabar: Debian -> Mint).

Nors versijos viena nuo kitos nesiskiria nei išvaizda nei siūlomais funkcionalumais, Mint planuoja ir toliau leisti abi distribucijas. Vienintelis esminis skirtumas – atnaujinimai. Linux Mint (Ubuntu) vartotojai atnaujinimus gaus tolygiai su Ubuntu distribucijos vartotojais (pusės metų ciklais), o LMDE (Linux Mint Debian Edition) – iškart atsinaujinus Debian. Tai puiki žinia nemėgstantiems laukti ir norintiems naujausią programinę įrangą turėti iškart kai ji pasirodo rinkoje. Kūrėjai pabrėžia, kad dėl šios priežąsties gali nukentėti sistemos stabilumas, kadangi paketai nėra pilnai ištestuojami, tačiau per keletą dienų aš to nepastebėjau.

Pirmas dalykas krentantis į akis – išvaizda. Prie to padirbėta tikrai nemažai. Ir neprašauta. Truputį padailintas, paspalvintas ir pašlifuotas Gnome atrodo tikrai puikiai. Išimtas viršutinis skydelis ir viskas perkelta į apačią, tačiau padaryta labai stilingai ir minimalistiškai, todėl atrodo puikiai. Pagrindinis meniu ganėtinai primena Windows, tačiau čia kūrėjai ir vėl parodė, kad puikiai išmano savo darbą ir paliko tik tai kas būtina – pagrindiniai įrankiai(paketų valdymas, terminalas ir t.t.) + mėgstamiausios programos su galimybe peržiūrėti visas programas. Nuo Windows skiriasi tik tuo, kad programos (kaip ir būdinga Linux) grupuojamos pagal funkcijas.

Sekantis dalykas, kurį pastebėjau vos paleidęs sistemą – greitis. Mint kūrėjai kartelę užkėlė tikrai aukštai. Net apkrovus sistemą atsako laikas labai trumpas, o pati sistema stebina savo stabilumu.

Naudojantis programų centru krenta į akis programų reitingavimas. Centre paieškų rezultatai pateikiami ne abėcėlės tvarka, tačiau pagal vartotojų reitingus. Todėl net ir “šviežias” linux naudotojas yra užvedamas ant kelio, išryškinant jam populiariausią/geriausią įrangą. Tačiau dažnai šiuo centru naudotis neteks, kadangi vienas iš labiausiai pabrėžiamų Linux Mint privalumų – uždarų formatų palaikymas. MP3, flash, java ir visi kiti smagūs dalykėliai, kuriuos Ubuntu tenka susidiegti pačiam, sudiegiami kartu su sistema. Imk ir naudokis.

Tačiau ne viskas taip gerai, kaip pasirodo iš pirmo žvilgsnio. Atradau dalykų, kurie mane nuvylė.

Pirmiausia – sistemos pasileidimo/išsijungimo laikas. Tai trunka pakankamai ilgai. Iki OpenSUSE lėtumo dar toli, tačiau lyginant su Ubuntu – skirtumas tikrai didelis.

Antras dalykas – Mint atnaujinimų programa. Kūrėjai ja labai giriasi ir didžiuojasi, kadangi programa reitinguoja atnaujinimus pagal svarbumą ir įtaką sistemos darbui ir diegia tik tuos paketus, kurie nepertrauks jūsų darbo ir nepareikalaus sistemos perkrovimo. Norint atnaujinti sistemos branduolį ar kitas svarbias (reikalaujančias perkrovimo) sistemos dalis, tenka naudotis paprasčiausiu terminalu arba standartine atnaujinimų tvarkykle (Update Manager). Tuomet kyla klausimas – kam man dvi programos, kurios tvarko kaip aš gaunu atnaujinimus? Negana to, Mint Update Manager visą laiką “tupi” skydelyje ir laukia nežinia ko.

Trečias dalykas – “normalių tapetų” nebuvimas. Kiekvienas wallpaper’is pažymėtas milžinišku Mint ženklu, o ir patys paveikslėliai ne iš pačių įdomiausių. Žinau, kad tai maža problema, tačiau aš to pasigedau.

Paskutinis punktas – diegimas. Vietomis ganėtinai painus ir naujam vartotojui sunkiai suprantamas, ypač particijų apdorojimo metu: jokių užrašų po ikonėlėmis, pagrindinės funkcijos (direktorijų priskyrimas) slepiamos po dešinio pelės klavišo paspaudimu ir diskų dalinimo/formatavimo procedūra (jei tokios reikalingos) trunka pakankamai ilgai.

Šiam kartui apie Linux Mint tiek.