@mantyLT

Pradžioje buvo žodis. Ir žodis virto kodu. Atviru kodu. O tada ir prasidėjo. Tikriausiai jau du dešimtmečius vykstanti kova tarp Linux bei Microsoft vartotojų. Šimtus kartų visiems girdėti tie patys argumentai: “saugumas ir stabilumas” – šaukia vieni, “standartai ir palaikymas” – atsikirtinėja antri. Tačiau per tuos du dešimtmečius nei viena nei kita pusė negalėjo pasigirti visišku dominavimu. O stupido sapiens yra suglumęs, nes atsiranda galimybė rinktis. Galimybė, kurios jis niekada neturėjo ir nenorėjo. Ir niekas jam nepasako “tas yra gerai, imk”…

Linux jau kuris laikas bando apsimesti “user friendly” ir kovoja dėl rinkos kąsnio. Nėra ko slėpti – paprastam vartotojui Linux gali suteikti daugiau nei reikia. Pradedant interneto naršyklėmis, baigiant grafikos redaktoriais. Viskas nemokama, viskas gražu, viskas juda į priekį. Ir viskas telpa į juokingus 2Gb. Tačiau pakanka menkiausios klaidos ar nedidelio nukrypimo nuo standarto ir vartotojas yra pasmerkiamas amžinoms kančioms bei agonijai. Lankstumas yra didelis privalumas, tačiau šiuo metu Linux reikalauja nemažai kantrybės ir po ranka turėti terminalo burtininką dvidešimt antrame prievade.

Priverčiau šeimą naudoti Linux namie prieš daugiau nei metus laiko ir nebepamenu kada kilo problemų dėl PC, išskyrus tą atvejį su kamera, kurį pavyko visai nesunkiai išspręsti (kažkada rašiau apie tai). Savaime suprantama, kad root slaptažodžio jie nežino, tačiau jiems jo ir nereikia. Ir aš ramiau gyvenu žinodamas, kad galiu visiškai kontroliuoti kas vyksta PC sėdėdamas už 50km.

Microsoft tuo pačiu mokosi iš Linux ir Google. Windows kūrėjai suprato, kad gerai OS būtinas “klaviatūrinis administravimas”. Sistemose lėtai atsiranda komandinės eilutės užuomazgos. Office paketas pradedamas kelti į web, kur juo nemokamai gali naudotis visi norintys. Savaime suprantama, kad galimybės apribotos iki minimalių, tačiau net ir tiek pakanka ruošti daugumai dokumentų. (Turbūt tą pačią dieną atsisakyčiau Windows, jei Microsoft išleistų Office pingvinams.) Microsoft ir toliau laikosi įsitvėrę standartų ir uždarų kodų, bet tai ir yra jų arkliukas.

Kuo ypatingi Windows serveriai? Tuo, kad juos administruoti gali betkuris penkiolikmetis. Tuo, kad viskas vyksta šabloniškai ir viskas yra “kažkur čia, reikia tik paieškot”. Linux šito neturi. Ir vargu ar greitai turės, kadangi pagrindinis Linux bruožas – nepastovumas. Dauguma Linux (Ubuntu) vartotojų savo OS radikaliai atnaujina (upgrade) du kartus per metus. Didelė dalis Windows vartotojų tai darė prieš dešimt metų. Verta apie tai pamąstyti.

Pabaigai noriu interpretuoti nuostabaus komedianto George Carlin mintį. OS karas vyko du dešimtmečius. Vyks ir toliau. Kol vartotojai nesupras ir neišmoks auksinės taisyklės “Keep your religion opinion to yourself”. Niekam neįdomu kokią OS tu naudoji. Iš tavęs norima tik vieno – rezultato. Jokio skirtumo ar jis pasiekiamas brūžinant swap particiją ar pagefile.sys failą.

P.S. O visiems sapiens, kurie užduoda klausimus “kokią OS rinktis?”, reikėtų užduoti klausimą “ko Jūs iš OS norit?”. Rinktis yra iš ko.

httpv://www.youtube.com/watch?v=RKs6ikmrLgg

Man mažiausiai įdomios visos šios prieš pusę amžiaus vykusios istorijos peripetijos ir ginčai tarp oponuojančių pusių, tačiau tai yra vienas iš gražiausių video, kurį teko matyti. Pasigrožėkit tuo, kuo kažkas turėjo galimybę grožėtis jau prieš 50 metų 🙂 balsas.lt rašė, kad “patartina žiūrėti HD raiška”. Nemelavo.

Labai įdomus Europos Komisijos projektas – Kukis ir Medutis, kurio įgyvendinimu užsiėmė ne bet kas, o pats Tadas Vidmantas. Projekto tikslas – tolerancijos skatinimas. Daugiau apie vykdomus projektus galima sužinoti http://europe.eu/lietuva

Naujiena, kurios (jau pakankamai) ilgai buvo laukta ir tikėtasi – Opera mail. Šiuo metu beta stadijoje, tačiau jau veikianti, funkcionuojanti ir prieinama kiekvienam. Nuo šiol kiekvienas Opera vartotojas turi naują el. paštą (vartotojas@myopera.com).

Sistema yra neįtikėtinai paprasta ir neapkrauta reklamomis bei stebuklingais gadgetais, pluginais ir kitais stebuklais – yra tik tai kas būtina ir nieko daugiau 🙂 Smagiausia dalis – paštą galima tikrintis betkurioje naršyklėje ir nepamatysit nei vienos reklamos siūlančios įsidiegti Opera. Pagarba. (mokykis Google)

Tačiau, ne viskas taip gražu kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kad ir kaip Opera mail vyliotų savo paprastumu ir žaviu dizainu, galvoje sukasi mintys ir klausimai “o kaip bus kovojama su spam?” Taip, sistema turi “Report spam” mygtuką, tačiau šiais laikais tai nėra sprendimas. Būkim realistai, net ir tokiems gigantams kaip Gmail ar Yahoo! šiukšlės yra nemažas galvos skausmas.

Dar vienas dalykas, kuris mane neramina – greitis. Šiuo metu viskas veikia labai gražiai – vartosi, sukiojasi, atsinaujina su labai maloniu akiai efektu, tačiau kas nutiks, kai dėžutėje turėsiu 100 ar 1000 laiškų?

Paskutinis dalykas, kuris mane erzina – paprastumas, kuriuo taip džiaugiausi pradžioje. Kur yra tas mygtukas, kurį paspaudus išlenda “all the geeky stuff”? Aš labai tikiuosi, kad galutinėje versijoje atsiras mažas “Options” mygtukas. 99% funkcionalumų man tikriausiai neprireiks, tačiau galimybė pasirinkti temą ar bent paveikslėlį fonui būtų labai maloni.

httpv://www.youtube.com/watch?v=iJ0LSEWvD-I&feature=player_embedded

Vienas video, kurį pamačiau commonsense.lt. Negalėjau nepasidalinti.

Interneto moteris. Tai sunkiai prieinama moteris.

Serverio moteris. Visada užimta, kai tau jos reikia.

„Windows“ moteris. Kiekvienas žino, kad visa, ką ji daro, yra blogai, tačiau nė vienas nenori be jos gyventi.

„Excel“ moteris. Ji gali padaryti daugelį dalykų, tačiau jūs ją naudojate tik pagrindiniams tikslams.

„D.O.S“ moteris. Kiekvienas ją turėjo bent kartelį, bet nė vienas daugiau nebenori.

Moteris virusas. Taip pat žinoma kaip „žmona“. Ji pasirodo, kai jos visai nelaukiate, suinstaliuoja save ir naudojasi visais jūsų resursais. Jei jūs bandote ją išinstaliuoti, daug ką prarandate, tačiau jei to nedarote, prarandate viską.

„Screensaver“ moteris. Jai niekas nerūpi, tačiau su ja smagu!

RAM moteris. Ji pamiršta viską, ką jai sakėte, kai tik ją išjungiate.

„Hard-disc“ moteris. Ji prisimena viską. Visam laikui.

„Multimedia“ moteris. Tam, kad atrodytų graži, ryžtasi bjauriausiems dalykams.

USER moteris. Ji sugadina viską, ko imasi, ir reikalauja daugiau nei iš tikrųjų reikia.

CD-ROM moteris. Ji vis greitesnė ir greitesnė.

„E-Mail“ moteris. Iš dešimties jos sakomų dalykų aštuoni yra keiksmažodžiai.

Kiek iš Jūsų bent kartą per savaitę apsiperka Maximoje? Kiek iš Jūsų po to jaučiasi labiau pavargę nei po visos dienos darbe, universitete ar mokykloje? Aš esu iš tų, kurie nežino ko norės rytoj ir todėl apsipirkt keliauja beveik kasdien. Ir kiekvienas toks žygis mane sendina morališkai. Kažkada kažkur jau rašiau apie akcijas-atrakcijas ir geltonų etikečių poveikį lietuviškam mentalitetui, bet šį kartą tikrai ne apie tai. Šį kartą apie ryšį tarp galvojimo ir darymo. Dažnai susidaro toks įspūdis, kad žmonės eina apsipirkt visiškai nežinodami ko nori ar ko jiems reikia. Tokiu atveju jiems lieka vienintelė išeitis – pasiimti griozdišką vežimėlį, įsidėti į jį akcijų laikraštuką ir plavinėti pačiais siauriausiais takais tarp lentynų su tusčiais vežimėliais. Arba sustoti vienoje vietoje ir porą minučių rinktis grietinę. Ar tie žmonės vakar gimė? Ar ryte atsibudę jie nusprendė, kad “nuo šiandien gyvensiu kitaip – išsirinksiu naują grietinę”? Nėra tas krepšelis toks sunkus, rankos juk nenukris, vistiek nieko nepirksit. Gal truputį karščiuojuosi ir perdedu, nes ir pats dažnai nežinau ko noriu, tačiau nepaisant laivų vaiduoklių, yra dar vienas dalykas, kurio negaliu pakęsti. Greito aptarnavimo kasos. Ar žmonės nebežino ką reiškia “5 prekės”? Ir ką su tokiais žmonėmis daryti? Retas iš jų atkreipia dėmesį į taktišką pastebėjimą apie jų turimų prekių skaičių. Dažnas atšauna, kad “kitos eilės labai ilgos ir labai lėtai juda, negi man dabar pereit į kitą eilę?”. Na taip, juk tame ir esmė. Arba “pas mane tik viena prekių rūšis”. Nuo kada 200 butelių mineralinio vandens yra viena prekė? Ir kodėl kasininkės bijo paprašyti tų žmonių pereiti į kitą kasą? Ir kas labiausiai stebina, kad tokius dalykus matau tik Maximoje. Kartais užsuku į IKI ir ten tokių dalykų tikrai nebūna. Tikriausiai todėl, kad ten nėra greito aptarnavimo kasos, o vežimėliai nukišti į tokį užkaborį, kad juos imtų tik tie, kuriems jų tikrai reikia 🙂

Pasipergyvenau 🙂 atsiprašau tų, kurie gaišo laiką skaitant 🙂

Šiandien perskaičiau fantastišką Rokiškio analizę. Kadangi esu jaunas (dar nesustabarėjęs) IT sferos atstovas, norėčiau ir aš peržvelgti siūlytus terminus. Pabandysiu pasiūlyti savus ir paaiškinti kodėl naujieji terminai pritapo arba buvo atmesti.

[table id=3 /]

 

Padėtis tikrai nėra tokia apverktina. Daug pasiūlymų prigijo ir yra vartojami, bent jau akademinėje bendruomenėje arba (blogiausiu atveju) programinės įrangos kūrėjų. O tai yra gerai. Jaunimas mokosi ir girdi. Gal ir patys pradės vartoti.

Gaila, kad labai didelė dalis terminų buvo atmesti beveik iškart arba išjuokti IT piliečių. O priežastys yra labai paprastos. Pirmas dalykas – labai didelis lituanistų nekompetentingumas. Ar nevertėtų gerai išstudijuoti srities arba bent tartis su bendruomene ar jos atstovais prieš brukant terminus? Nes siūlyti termino pakeitimą, kai nėra gerai žinoma net ką terminas reiškia… pasikartosiu, nekompetentingumas. Antras dalykas – daugiau pasiūlymas. Naujasis terminas turėtų būti paprastesnis už senąjį arba bent jau tiksliai atitikti jo reikšmę (porto ir steko pavyzdžiai). Trečias dalykas – priklausomybė nuo programinės įrangos kūrėjų. Labai daug terminų yra paprasčiausi angliški žodžiai ar pavadinimai, paimti “tiesiai nuo” programinės įrangos. Derėtų atsižvelgti ir į tai.

Šiandien į rankas papuolė sena kamera. Pagalvojau, kad verta pabandyt prijungt prie pc. Viskas veikė pakankamai puikiai, nepaisant to, kad kamera vadinasi Vista Live! webcam ar kažkaip panašiai. Tuomet įsijungiau Skype ir pamačiau, kad vietoj žavaus mano veidelio rodomas baltas ekranas. Pavyko rasti neįtikėtinai paprastą problemos sprendimą.

Atsidarom terminalą (Ctrl+Alt+T) ir parašom “sudo apt-get install ubuntu-restricted-extras libv4l-0 libv4l-dev“. Spaudžiam Enter, įvedam slaptažodį ir laukiam kol procedūra baigsis.

Tvarkykles turim, reikia padaryti taip, kad jos užsikrautų pasileidus Skype. Keliaujam į System->Preferences->Main Menu. Ten susirandam Skype ir spustelim Properties. Įššokusiame lange susirandame Command laukelį ir į jį įrašom “bash -c ‘LD_PRELOAD=/usr/lib/libv4l/v4l1compat.so skype’“.

Dylan Moran – vienas geriausių britų komediantų pagarsėjęs savo puikiu serialu “Black Books”. Pasidalinsiu vienu iš jo stand up (berods yra keturi). Gero žiūrėjimo, angliško humoro mėgėjai 😉